SPRENDIMAI

Kadangi pats dyzelinis generatorius yra stacionarus įrenginys, tai aušinimo oras nuo radiatoriaus yra išpučiamas, o ne įtraukiamas į jį! Generatoriaus patalpoje reikia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, kad būtų pašalinta variklio (radiatoriaus ir variklio korpuso) ir alternatoriaus sukuriama šiluma. Be to, varikliui reikia dar ir degimui naudojamo oro! Tai reiškia, kad ventiliacijos anga reikalinga tam, kad būtų galima paimti degimo, aušinimo orą bei išleisti šiltą orą. Mažiausios leistinos ventiliacijos angos neturi būti mažesnės už radiatoriaus plotą! Įsiurbiamo oro anga turėtų būti net didesnė, nes iš jos imamas ir oras, reikalingas degimui. Negalima pamiršti, kad prieš ventiliacijos angas reikia įrengti apsaugines vėdinimo groteles, neleidžiančioms kartu su oro srautu į patalpą patekti krituliams. Jei oro greitis ventiliacijos angoje padidėja virš 2m/s, į patalpą patenka ir šiek tiek kritulių. Informaciją apie tai dažniausiai pateikia ventiliacijos grotelių gamintojas! Pagal Eurovent standartą, leistinas oro judėjimo greitis oro paėmimo angoje yra 2,7 m/s, o vandens pralaidumas tokiu greičiu – 2 procentai.

Pavyzdžiui naudojamas 100kVA dyzelinis generatorius, kurio radiatoriaus matmenys 770x620mm, radiatoriaus ventiliatoriaus našumas 3,7 m3/s.

• Šiuo atveju nerekomenduojama naudoti angos, mažesnės nei 800×800 mm, o angos plotas, kaip matome, yra 0,64 m2, oro greitis angoje – 5,78 m/s. Taigi, esant tokiam oro greičiui į patalpą patenka net 10% kritulių! Jei oro greitis didesnis nei 5 m/s, vėdinimo įrenginiai taip pat kelia papildomą triukšmą.
• Įprastoje vėdinimo angoje oro greitis būtų 2,7 m/s, tuomet į patalpą patektų tik 2% kritulių, taigi reikalingas angos plotas aptariamam įrenginiui būtų 1,37 m², tiktų, pavyzdžiui, 1200×1200 mm anga.
• Angos gali būti pailgos arba apvalios, svarbiausia, kad plotas atitiktų reikalavimus, ir čia galioja taisyklė – kuo didesnis, tuo geriau!

Jei nenorime, kad žiemą patalpoje būtų tokia pat temperatūra, kokia ji yra lauke, įrengiame reguliuojamas ventiliacijos sklendes. Sklendes dyzelinis generatorius atidaro automatiškai. Populiariausia kaip pavyzdys yra Belimo sklendžių pavara, su spyruoklėmis.

Aušinimo radiatorius turi būti tiesiogiai susietas su išeinančia ventiliacijos anga atitinkamu kanalu. Priešingu atveju, aplink radiatorių susidaro oro recirkuliacija ir generatoriaus patalpa greitai perkaista. Idealiu atveju oro išleidimo ir įsiurbimo angos yra įrengtos priešingose ​​sienose arba bent jau ne toje pačioje sienoje! Jeigu vėdinimo angos yra sumontuotos toje pačioje pusėje – įkaitęs oras nėra tinkamai pašalinamas, vyksta recirkuliacija dėl kurios karštą vasaros dieną elektros generatorius gali lengvai perkaisti ir nustoti veikti. Aušinti reikia ne tik variklio radiatorių, bet ir generatoriaus apvijas bei variklio korpusą! Tuo atveju, jei dyzelinio generatoriaus aušinimo radiatorius yra sumontuotas atskirai nuo įrenginio (pavyzdžiui, didesnis horizontalus radiatorius), reikia užtikrinti pakankamą oro cirkuliaciją, kad būtų pašalinta variklio korpuso ir generatoriaus apvijų šiluma. Tuo tikslu oro cirkuliaciją reikia sukurti elektriniais ventiliatoriais – mūsų klimato zonoje 10 kW šilumos pašalinimui užtenka 1 m3/s oro mainų. Pavyzdžiui, 100kVA dyzelinio generatoriaus variklio korpusas spinduliuoja apie 10kW šilumos, o generatoriaus apvijos 8,5kW – reikalinga oro cirkuliacija – 1,8 m3/s.

Jei automobiliai būtų be duslintuvų, aplinkoje sklistų didelis triukšmas. Lygiai taip pat yra ir dyzelinių generatorių atveju. Duslintuvų pasiūla išties nemaža, pvz.:

•  – 9dB rezonatorius – naudojamas kartu su kitu duslintuvu ir užtikrina minimalų  išmetamųjų dujų sistemos garso slopinimą;
• – 29dB duslintuvas gyvenamosioms zonoms – efektyvus ir universalus duslintuvas, tinkamas daugeliui atvejų;
• – 40dB duslintuvas specialioms zonoms – itin efektyvus duslintuvas naudojamas ligoninėse, slaugos namuose, mokymosi įstaigose ir kituose specifiniuose objektuose.

Išmetamosios dujos iš variklio turi patekti į duslintuvą, o iš ten – iš generatoriaus patalpos į lauką. Jei išmetamosios dujos atvėsta iki rasos taško, susidaro kondensato pavidalu sieros ir azoto rūgštys. Tokiu atveju dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sistemose gali būti naudojamas tik rūgštims atsparus plienas (AISI-316).

Išmetamųjų dujų vamzdynams galioja tie patys standartai kaip ir kitoms degimo dujoms, tačiau svarbu atsižvelgti į išmetamųjų dujų temperatūrą ir tai, kad dyzelinio generatoriaus dūmtakis būtų ne traukos, o suslėgtų dujų dūmtraukis! Kaip vienas iš sprendimų, išoriniame pastato fasade galima naudoti izoliuotus modulinius dūmtakius, padengtus poliruoto plieno lakštu, tačiau jie turi atitikti darbo su suslėgtomis dujomis reglamentą – EN 1856-1:2003-06. Patarimai planuojant išmetamųjų dujų vamzdynus:

• Paprasčiausias sprendimas –virš aušinimo radiatoriaus susidariusias išmetamąsias dujas pašalinti per sieną išvedant vamzdį, nupjaunant jį 30 cm atstumu nuo sienos 45° kampu. Iš radiatoriaus išeinantis oras pasiima su savimi išmetamąsias dujas ir jas išsklaido.
• Išmetamųjų dujų vamzdžio galas turi būti bent 6 m atstumu nuo artimiausio atsidarančio lango.
• Vertikalus išmetamųjų dujų vamzdis turi pakilti virš stogo parapeto krašto ne mažiau kaip 80 cm.

Vertikaliuose išmetamųjų dujų vamzdžiuose turi būti kišenė krituliams surinkti ir galimybė ją išvalyti.